Užuojauta veiksmuose: Sonatos Tomkevičienės kelionė į naujoves ir paramą globėjams

Ar norėtumėte papasakoti šiek tiek apie save ir savo pomėgius už darbo ribų?

Laisvalaikiu mėgstu pasinerti į knygų pasaulį, ypač į literatūros klasikos kūrinius. Knygos mane moko vertinti gyvenimo paprastumą ir didybę tuo pačiu metu.

Ar galėtumėte trumpai papasakoti apie savo slaugytojos patirtį ir kas Jus traukia į slaugytojo profesiją?

Esu slaugytoja su 5 metų darbo patirtimi, turinti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojos pažymėjimą. Nors mano kelias slaugoje dar palyginti trumpas, per šį laiką dirbau įvairiose srityse: pradėjau su šeimos gydytojais pirminėje sveikatos priežiūroje, vėliau prisijungiau prie COVID skyriaus komandos. Šiuo metu dirbu poanestezinės priežiūros palatose, kur rūpinuosi vaikais ir moterimis po akušerinių bei ginekologinių operacijų.

Profesijos pasirinkimas: Nuo pat vaikystės mano širdyje gyveno rūpestis kitais. Pamenu, kaip žaisdama su lėlėmis jas slaugydavau, gydydavau. Kai paaugau, vasaromis kieme visada turėdavau savo mažą vaistinėlę – joje laikiau bintą, trauklapius ir kitus paprastus „vaistus“, kuriuos panaudodavau draugams, jei jie nusibrozdindavo žaidimų metu. Turbūt pasąmonė sudėliojo šį sprendimą pati, nes jis mane lydėjo nuo pat ankstyvos vaikystės ir atrodo visuomet žinojau, kad norėsiu būti slaugytoja.

Ar galėtumėte pasidalinti kokiais nors konkrečiais momentais ar patirtimis, kurios formavo Jūsų laimėtos idėjos kūrimą?

Manau, kad sėkmės pagrindas buvo tai, jog pernai dalyvavau Health Tech Accelerator’24 sveikatos inovacijų programoje, kur pristatydama kitą savo idėją, pasiekiau finalą. 7 savaičių trukmės mokymai suteikė tvirtus pagrindus idėjos vystymui, o jau turima patirtis leido pasiekti šį rezultatą. Ne ką mažiau prisidėjo ir mano slaugos lyderystės magistro studijos, kurių metu mes daug mokomės apie inovacijas sveikatos priežiūroje.

Kas Jus motyvavo sukurti nemokamą telefoninę palaikymo sistemą sunkiai sergančių artimųjų globėjams?

Kad pamatyti slaugančiųjų problemas, jau kuris laikas esu įvairiose „Facebook“ grupėse, kur žmonės dalijasi savo rūpesčiais slaugydami artimuosius. Ten pastebėjau, kad ne vienas artimasis skundžiasi, jog jam trūksta žmogaus, su kuriuo galėtų pasidalinti savo slaugos rūpesčiais, kad jaučiasi pavargę ir neturi jėgų. Pastebėjau, kad tokie išsikalbėjimai dažniausiai vyksta nakties metu, kai rūpesčiai tampa dar sunkesne našta. Pati taip pat turėjau labai panašios patirties slaugydama savo prosenelę, kuri sirgo demencija. Todėl suprantu, kaip jaučiasi artimieji, o atliktos apklausos tik dar kartą parodė, kad tokia linija yra reikalinga. „Kasdien artimieji rūpinasi tais, kurie negali pasirūpinti savimi. Tačiau kas rūpinasi jais...? Taip ir kilo idėja. Juk negalime kalbėti apie kokybišką slaugą, jei artimieji yra emociškai palūžę, jaučiasi vieniši, pasimetę? Būtina pirmiausia suteikti pagalbą artimiesiems, kad jie vėliau galėtų kokybiškai rūpintis savo artimojo slauga.

Ar galite apibūdinti procesą ir pagrindinius rezultatus iš apklausų, kurias atlikote globėjams ir slaugytojams, ir kurie formavo Jūsų sprendimą?

Apklausiau 100 slaugytojų, norėdama sužinoti jų požiūrį į pagalbos liniją ir darbą joje. Rezultatai mane nudžiugino – 63 % slaugytojų teigia, kad jiems būtų įdomu ir prasminga dirbti tokioje linijoje, teikiant tiek praktinius slaugos patarimus, tiek emocinę paramą. Be to, 86 % slaugytojų mano, kad toks projektas galėtų turėti teigiamą poveikį slaugytojų profesijos prestižui ir visuomenės supratimui apie slaugos svarbą. Ypatingai džiaugiuosi, kad net 76 % slaugytojų mato prasmę dirbti šioje linijoje, nes jie norėtų padėti žmonėms ir teikti emocinę paramą.

Taip pat apklausiau 100 žmonių, kurie slaugo savo sunkiai sergančius artimuosius. Mano apklausa atskleidė, kad yra didelis poreikis tokiai pagalbos linijai. Net 63 % apklaustųjų teigė, kad dažnai arba labai dažnai jaučia poreikį išsikalbėti apie sunkumus, susijusius su artimojo slauga, tačiau neturi su kuo pasikalbėti. 78 % apklaustųjų mano, kad tokia linija padėtų sumažinti jų stresą ir išsekimą. 57 % respondentų savo emocinę sveikatą vertina blogai, slaugydami sunkiai sergantį artimąjį, o 83 % mano, kad artimuosius slaugantiems žmonėms būtina emocinė parama. Į atvirus klausimus daug kas atsakė, kad tokia linija būtų išsigelbėjimas, padedanti nesijausti vienišiems, beviltiškiems, suteikianti vilties ir atokvėpio valandą.

Kokių žingsnių imėtės siekdami gauti paramą ir partnerystes savo idėjai, ir kokio tipo pagalbos ieškote toliau?

Pirmiausia išsiunčiau laiškus organizacijoms ir įmonėms, kurios dirba slaugos srityje, teikia emocinę pagalbą arba jau turi veikiančias pagalbos linijas. Laiškas sulaukė teigiamų atsakymų iš kelių partnerių, o po konkurso atsirado dar daugiau norinčiųjų sužinoti apie idėjos viziją ir kuo galėtų prisidėti. Ateityje siekiu surasti paramą, kuri padėtų tobulinti idėją, ir ieškau žmonių, turinčių patirties dirbant su panašiomis pagalbos linijomis, kad galėčiau pasisemti žinių ir užtikrinti projekto sėkmę.

Kokią įtaką tikitės, kad Jūsų iniciatyva turės globėjams ir jų šeimoms, ir kaip planuojate matuoti jos sėkmę?

Tikiuosi, kad ši iniciatyva turės reikšmingą teigiamą poveikį globėjams ir jų šeimoms. Pagrindinis tikslas – suteikti globėjams tiek emocinę paramą, tiek praktinius patarimus, padedant sumažinti kasdienį stresą ir išsekimą. Tai leis jiems jaustis mažiau vienišiems ir kartu suteiks galimybę išsikalbėti, kad galėtų kokybiškai rūpintis savo artimuoju. Tikiuosi, kad ši linija ne tik teiks pagalbą, bet ir sustiprins globėjų pasitikėjimą savo gebėjimu teikti geresnę slaugą bei prisidės prie jų emocinės gerovės.

Ateityje, siekiant įvertinti paslaugos poveikį ir užtikrinti jos efektyvumą, planuojame nuolat rinkti atsiliepimus ir atlikti apklausas tarp paslaugos gavėjų. Tai suteiks mums vertingų įžvalgų apie jų poreikius ir lūkesčius, leis geriau pritaikyti paslaugas ir jas tobulinti. Toks nuolatinis grįžtamojo ryšio rinkimas padės užtikrinti, kad paslauga būtų nuolat tobulinama, atitiktų tikruosius globėjų poreikius ir būtų veiksminga ilgalaikėje perspektyvoje.

Ką asmeniškai ir profesiškai reiškia laimėti QSNA?

Visų pirma, labai džiaugiuosi, kad mano idėja sulaukė tokio didžiulio įvertinimo. QSNA laimėjimas man yra didelis įsipareigojimas ir paskata toliau plėtoti šią idėją. Tai yra patvirtinimas, kad mano pastangos ir idėjos yra vertinamos ir turi potencialą pakeisti sveikatos priežiūros sistemą. Profesionaliai tai man suteikia galimybę pasidalinti savo inovatyviais sprendimais su platesne auditorija, įgyti naujų žinių ir užmegzti ryšius su kitais sveikatos priežiūros specialistais bei inovatoriais. Šis apdovanojimas taip pat stiprina mano motyvaciją tęsti savo veiklą ir siekti, kad mano idėjos realiai prisidėtų prie slaugos srities tobulinimo ir pacientų gerovės.

Kokie yra Jūsų lūkesčiai dėl metų kaip QSNA nugalėtojai?

Mano lūkesčiai šiems metams yra prisidėti prie slaugos profesijos prestižo stiprinimo, skatinti kolegas imtis iniciatyvos ir aktyviai dalyvauti kuriant inovatyvius sprendimus sveikatos priežiūros srityje. Siekiu įkvėpti slaugytojus tapti lyderiais, kurie drąsiai keičia aplinką, kurioje dirba, bei gerina sąlygas tiek pacientams, tiek jų artimiesiems. Tikiu, kad slaugos profesija gali tapti svarbia inovacijų dalimi, o mano veikla šiais metais yra orientuota į šios vizijos realizavimą.

Koks patarimas būtų kitiems sveikatos priežiūros specialistams, norintiems kurti naujoves senyvo amžiaus žmonių priežiūroje?

Mano patarimas kitiems sveikatos priežiūros specialistams, norintiems kurti naujoves senyvo amžiaus žmonių priežiūroje, būtų pirmiausia įsiklausyti į pacientų ir jų artimųjų poreikius. Jie yra vertingas žinių šaltinis, ir tik atidžiai išklausę jų lūkesčius galime suprasti, kaip geriausiai prisidėti prie jų gyvenimo kokybės ir sveikatos priežiūros gerinimo. Taip pat raginu specialistus ugdyti savo minkštąsias kompetencijas – empatiją, komunikaciją ir bendradarbiavimą, nes būtent šios savybės yra esminės, dirbant su žmonėmis. Be to, svarbu domėtis inovacijomis, nuolat plėsti savo žinias bei įgūdžius ir drąsiai ieškoti būdų, kaip pritaikyti naujas idėjas praktikoje. Tik nuolat augant ir tobulėjant galime užtikrinti, kad teikiama pagalba būtų ne tik kokybiška, bet ir šiuolaikiška.